Noriu pasveikinti savo kolegą, dabar jau teisės mokslų daktarą Lauryną Biekšą, kuris lapkričio 21 d. apsigynė disertaciją ,,Pabėgėlio sąvokos problemos 1951 m. konvencijoje dėl pabėgėlių statuso ir Europos Sąjungos direktyvoje 2004/83/EB“. Man teko garbė būti jo disertacijos gynimo tarybos nariu. Gynimas buvo ilgas, audringas, nepaprastai įdomus, kadangi dalyvavo ne tik teisininkai, bet ir politikos mokslų atstovas – doc.dr. Egdūnas Račius. Būtent jo polemizuota žmogaus teisių universalumo koncepcija sulaukė daugiausia diskusijų ir daug ką privertė pažvelgti į Lauryno disertacijoje dėstomas problemas kitu požiūriu.
Disertacijos anotaciją galite rasti čia.
Tikiuosi, kad ji netrukus pasirodys kaip monografija. Laurynai, tu – šaunuolis!
—
Taip pat į Mykolo Romerio universitetą buvo atvykę svečiai iš Belgijos Gento universiteto, su kuriais vykdome vad. Jungtinę tarptautinės teisės studijų programą: prof. E. Sommer ir jo asistentas P. Willems. Programa tikrai bus vykdoma ir toliau, padėti rimti pagrindai susitarimui dėl dvigubo diplomo (t.y. šios programos studentai gaus ir Gento universiteto, ir MRU diplomus), taip pat keisis studijų Gente grafikas, t.y. studentai vyks 3 semestrui.
To pačio vizito metu prof. E. Sommers, kuris yra ir garsus jūrų teisės specialistas, skaitė paskaitą tema “Piratavimas ir tarptautinė jūrų teisė”. Bene įdomiausias dalykas, sužinotas paskaitos metu, tai buvo precedentas, kuomet Belgijos aukščiausiasis teismas pripažino organizacijos “Greenpeace” įvykdytą smurto aktą prieš prekybinius laivus gamtosaugos tikslais kaip privatų aktą piratavimo prasme. Paskaitoje taip pat buvo daug piratinių užpuolimų statistikos, teisinės bazės ir jos trūkumų (o trūkumų tikrai nemažai) analizė, o bendros išvados – kad piratavimo problemos vien teisinėmis priemonėmis neišspręsime, ypač dabartiniame kontekste. Pirmiausia reikalingi tam tikri techniniai sprendimai. Tuo pačiu pridėsiu, kad per BBC World Service klausiau laidą apie Somalio piratus, kurioje buvo pabrėžti keli momentai: piratavimas Somalio regione yra viena iš nedaugelio ekonominių veiklų, kurios leidžia žmonėms bent kažkaip išgyventi karo draskomame krašte. Somalio piratai laikosi tam tikro etikos kodekso (pvz., nežaloja – nežudo įkaitų, negadina laivų) – dažniausiai. O vienas kelias, kurį mato specialistai dėl saugumo užtikrinimo – tai privačių karinių ir saugumo kompanijų pritraukimas. Beje, nelabai geros reputacijos po Irako įvykių kompanija “Blackwater” jau pareiškė, kad ruošiasi teikti paslaugas Adeno įlankos regione. Į pasiūlymą apginkluoti prekybinius laivus ir jų įgulą visi specialistai reaguoja neigiamai ir nemano, kad tai gali duoti tinkamą efektą, greičiau tai tik padidintų ir neatsargių, ir užpuolimų aukų skaičių. Vėlgi siūlomi labai konkretūs techniniai sprendimai (nuskambėję ir prof. Sommers paskaitoje): eskortai, saugumo koridoriai, elektrinės tvoros ant laivų bortų, kad jų negalima būtų aborduoti. Faktas tik tas, kad, nežiūrint valstybių garsiai reiškiamo susirūpinimo, Adeno įlankoje vienam karo laivui maždaug tenka apie 5000 prekybinių laivų per metus. Šiuo metu ES valstybės narės jau siunčia į misiją savo jūrų pajėgas (pirmą sykį po ES egida), bet sutariama, kad ir tai taip lengvai piratavimo problemos neišspręs: Juk piratavimas Somalyje – ištisa industrija, piratų laivai ir jų grobis netrukdomai švartuojasi uostuose, o atakuoti uostus būtų labai sudėtinga iš tarptautinės humanitarinės teisės pozicijų. Taigi, tarptautinių pajėgų laukia sudėtinga užduotis ir jokių aiškių perspektyvų.
Posted in